parpalius

parpãlius, -ė smob. (2) 1. Alk kas parpia, šnirpščia nosimi: Nusivalyk nosį, parpãliau, paskui galėsi šnekėti! VšR. 2. kas knarkia: Aš prie to parpãliaus negaliu nė užmigti Žvr. Vos tik spėjo akis užmerkti, jau ir parpia kap parpãlius Brt. 3. kas rūkydamas parpia: Parpãliau, eik lauk parpti! Alk. Jis toks parpãlius – niekad pypkio iš dantų neišleidžia Br. 4. NdŽ kas kalba gergždžiančiu balsu.